Dyzelinas, benzinas ar dujos? O gal elektra ar hibridas?
Nors šiais laikais Europoje jau pamažu naikinami skystu kuru varomi automobiliai ir stengiamasi piliečius persodinti į elektrinius, tačiau Lietuvoje dyzeliai vis dar "ant bangos", sklando stereotipai, kad dyzeliniai varikliai visada ekonomiškiausi, o patys vairuotojai perka dyzelių varomus automobilius tik todėl, kad tai dabar madinga, net nesusimąstydami ir nepaskaičiavę realių sąnaudų. Tačiau į viską reikia žiūrėti blaiviu protu ir pasirinkti be išankstinių nusistatymų.
Dyzelinių automobilių privalumai:
- Mažesnės kuro sąnaudos (litrais, ne eurais),
- Didesnis sukimo momentas, dėl ko mažiau juntama kai automobilis pakraunamas ar prikabinama priekaba, geresnė trauka žemomis apsukomis.
- Daugumai galima nesunkiai ir palyginus nebrangiai padidinti galią čip-tiuningo pagalba.
- Daugiau automobilių pasirinkimo, mažesnės kainos.
- Dyzeliniai varikliai sudėtingesni, turi daugiau gendančių detalių, tokias kaip turbina, kuro siurblys, purkštukai, pakaitinimo žvakės, dvimasis smagratis, DPF, EGR ir t.t. Jų remontas dažnesnis ir brangesnis. Nusipirkus automobilį neaišku ar šie mazgai jau priėjo savo resurso pabaigą ar dar tarnaus ilgai. Būna atvejų, kai žmogus su automobiliu važinėja daug metų ir nieko neremontuoja. Bet neretai būna, kad šie agregatai pradeda gęsti vienas po kito, jų remontas būna brangus ir visi kurui sutaupyti pinigai greitai išgaruoja. Dyzelinių variklių būna daug įvairių tipų - nuo paprasčiausio su mechaniniu kuro siurbliu iki sudėtingo su Pjezo-elemento purkštukais, kurių keitimas gali siekti 2000€. Didelė dalis parduodama su pradedančiu barškėti smagračiu, kurio keitimas kainuoja apie 600-1000€.
- Labiau teršia aplinką.
- Daugelis dūmija jeigu neturi įmontuoto brangaus suodžių filtro.
- Žemesnės klasės automobiliuose jaučiasi nuolatinė vibracija.
- Garsus ir nemalonus variklio darbas.
- Kai kuriems žmonėms nemalonus dyzelinio kuro ir išmetamųjų dujų kvapas.
- Variklis ir salonas ilgiau šyla, kas ypač aktualu šaltuoju sezonu.
- Nepatikrinus akumuliatoriaus, neįpylus žieminio dyzelio ar variklyje esant senesniam tirštesniam tepalui užklupus didesnėms šalčiams galima ir neužsivesti.
- Dauguma naudotų automobilių yra prastos būklės, su didelėm ridom, nuvažinėti.
Benzininių automobilių privalumai:
- Patikimumas. Neskaitant kai kurių sudėtingų ar nenusisekusių variklių, didžioji dauguma tinkamai prižiūrint nereikalauja jokių didesnių remontų per visą eksploatacijos laikotarpį, nepriklausomai nuo ridos.
- Paprasta konstrukcija, pigus išlaikymas.
- Tylus, malonus važiavimas.
- Naudoti automobiliai dažniausiai būna geresnės būklės, mažiau nuvažinėti. Galima rasti netgi 20m. senumo auto su labai maža rida.
- Didesnės kuro sąnaudos, mažiau nuvažiuojama pilnu baku.
- Persėdus iš dyzelinio automobilio gali pasirodyti, kad žemomis apsukomis variklis netraukia ir reikia jį "drožti" aukštesnėmis apsukomis, nors iš tikro tai yra jo normalios darbinės apsukos.
Automobilių su dujų įrangą privalumai:
- Visi privalumai kaip ir benzinu varomuose automobiliuose.
- Labai mažos kuro sąnaudos (matuojant pinigais).
- Tinkamai sureguliavus maksimali galia sumažėja iki 10% (tačiau važiuojant ramiai skirtumo nesijaučia). Geras 4 kartos įrangas galima sureguliuoti taip, kad esant maksimaliai apkrovai būtų primaišomas benzinas, tokiu atveju traukos skirtumo nėra. Su 5 kartos įranga trauka netgi geresnė nei benzinu.
- Mažiau nuvažiuojama pilnu baku, reikia dažniau piltis kurą.
- Važinėjant labai trumpais atstumais, variklis nespėja išilti ir persijungti į dujas, todėl naudoja daugiau benzino. Vidutiniškai važiuojant prie dujų sąnaudų reikia pridėti 0,5l benzino.
- Dujų balionui reikia vietos, todėl tenka arba aukoti vietą bagažinėje arba balioną montuoti vietoje atsarginio rato.
- Kai kuriose užsienio šalyse, pvz., Skandinavijoje mažai degalinių prekiaujančių LPG, gali skirtis užpylimo antgaliai.
- Lietuvoje neaptarnaujamos kai kurios užsienyje sumontuotos dujų įrangos.
- Kai kuriems varikliams reikia dažniau reguliuoti vožtuvus.
- Ne į visus variklius įmanoma sumontuoti įrangą.
- Dauguma parduodamų automobilių su jau sumontuota dujine įranga būna labiau nuvažinėti, kaip ir dyzeliai. Niekas nemontuos naujos įrangos prieš parduodant. Todėl labiau apsimoka pirkti benziną ir nuvežti montavimui pačiam.
Mitai ir klaidingi stereotipai apie suskystintų dujų įrangą - LPG:
Vienintelis mazgas kuris dujomis dyla greičiau yra vožtuvai ir jų lizdai. Tačiau vienuose varikliuose su tuo susitvarko kompensatoriai, kituose užtenka dažniau pareguliuoti vožtuvus (dažniausiai kas 100k km). O kai lizdai susės tiek, kad jau kompensatoriai ar reguliavimas nebepadės, tai bus sutaupyta keliasdešimt kartų daugiau pinigų nei kainuos vožtuvų remontas.
Gali atrodyti, kad dujų įranga kainuoja brangiai ir tai yra papildomos išlaidos automobilio eksploatacijoje. Tačiau investavus pinigus į dujų įrangą jie nedingsta - automobilio vertė nuo to padidėja, o dujų įranga atsiperka jau po 10-20 tūkst. km.
Internete galima pamatyti vaizdelių kur neva sprogsta dujų balionai automobiliuose, tačiau tai įmanoma tik su CNG gamtinių dujų įranga kur žymiai didesnis slėgis.
Kritiką ir mitus apie LPG skleidžia žmonės niekada neturėję automobilio su dujomis arba turėję vieną automobilį su prieš 20 metų neaišku kur netinkamai sumontuota įranga. Jeigu LPG iš tikro būtų blogai, tai taksistai nevažiuotų su dujiniais automobiliais milijonus kilometrų mieste. Dažniausiai žmonės išbandę automobilius su LPG lieka prie jų, nes jeigu galima sutaupyti kurui po 3000-5000€ per metus ar netgi daugiau, o važiavimas nesiskiria nuo benzino, tai kodėl gi ne.
- Dujos gadina variklį.
Vienintelis mazgas kuris dujomis dyla greičiau yra vožtuvai ir jų lizdai. Tačiau vienuose varikliuose su tuo susitvarko kompensatoriai, kituose užtenka dažniau pareguliuoti vožtuvus (dažniausiai kas 100k km). O kai lizdai susės tiek, kad jau kompensatoriai ar reguliavimas nebepadės, tai bus sutaupyta keliasdešimt kartų daugiau pinigų nei kainuos vožtuvų remontas.
- Automobiliuose su dujų įranga smirda salone.
- Variklių su dujų įranga sudėtingesnė ir brangesnė eksploatacija.
Gali atrodyti, kad dujų įranga kainuoja brangiai ir tai yra papildomos išlaidos automobilio eksploatacijoje. Tačiau investavus pinigus į dujų įrangą jie nedingsta - automobilio vertė nuo to padidėja, o dujų įranga atsiperka jau po 10-20 tūkst. km.
- Automobiliai su dujų įranga pavojingi ir gali sprogti.
Internete galima pamatyti vaizdelių kur neva sprogsta dujų balionai automobiliuose, tačiau tai įmanoma tik su CNG gamtinių dujų įranga kur žymiai didesnis slėgis.
Kritiką ir mitus apie LPG skleidžia žmonės niekada neturėję automobilio su dujomis arba turėję vieną automobilį su prieš 20 metų neaišku kur netinkamai sumontuota įranga. Jeigu LPG iš tikro būtų blogai, tai taksistai nevažiuotų su dujiniais automobiliais milijonus kilometrų mieste. Dažniausiai žmonės išbandę automobilius su LPG lieka prie jų, nes jeigu galima sutaupyti kurui po 3000-5000€ per metus ar netgi daugiau, o važiavimas nesiskiria nuo benzino, tai kodėl gi ne.
CNG dujinės įrangos privalumai:
- Šiuo metu laikoma viena ekologiškiausia kuro rūšimi.
- Kartais galima rasti automobilių žymiai pigiau nei kita kuro rūšimi.
- Montuojama tiek į benzinus, tiek ir į dyzelius.
- Gali važiuoti vien CNG dujomis, be benzino.
- Km kaina nedaug mažesnė nei benzino ar dyzelio, žymiai didesnė nei LPG.
- Visoje Lietuvoje vos kelios degalinės kur galima užsipilti tokio kuro.
- Lietuvoje labai mažai dujininkų, kas užsiimtų tokia įranga.
- Dujų balionas užima daug vietos, didesnis už LPG.
Hibridų - benzinas/elektra privalumai:
- Mažos kuro sąnaudos ypač mieste, kamščiuose.
- Benzininiai varikliai dažniausiai tarnauja ilgiau, kadangi el. variklis nuima nuo jų dalį apkrovos.
- Dažniausiai nėra jokių problemų su transmisijomis. Nėra starterio, generatoriaus.
- Gali pasirodyti nemalonus važiavimas bepakope transmisija, norint greičiau įsibėgėti atsiranda ūžimas.
- Dažniausiai tai būna žemos klasės modeliai, prasta garso izoliacija, nėra tinkami važiavimui autostradose didesniais greičiais.
- Baterijos su laiku degraduoja ir kuro sąnaudos vis didėja. Po ~10m gali bet kada užsidegti klaida skydelyje dėl baterijos defekto. Pigus baterijos remontas "tam kartui" kainuoja nuo 200€, pakeičiant blogas cėles į geras. Pilna baterijos restauracija su garantija kainuoja apie 1000€. Nors tokios išlaidos gali pasirodyti didelės, tačiau senų dyzelių eksploatacija žymiai brangesnė. Dauguma taksistų hibridiniais Prius Vilniuje jau nuvažiavę ne vieną milijoną km ir sėkmingai važiuoja toliau.
Elektromobilių privalumai:
Mažesni puikiai tinka kaip antras auto turintiems vietą kasdien krauti ir važiuojantiems tik mieste. Per naktį galima pilnai pakrauti bateriją ir turėti ~100km realaus nuvažiuojamo atstumo, ko pilnai užtenka nuvažiuoti į darbą ar į parduotuvę. Tačiau keliauti kažkur toliau juo neįmanoma, kadangi krovimo laikas labai ilgas. Kelionėms už miesto reikia turėti antrą auto su VDV arba rinktis kitą transporto būdą.
Turinčiais didesnes baterijas EV galima keliauti toliau, tačiau jie ir gerokai brangesni ir krovimo kaina tampa žymiai didesnė. Iš namų rozetės tokį pakrauti gali trukti 2-3 paras, jei nėra specialios stotelės. Vilniuje nemokamų krovimo stotelių jau nėra, o kraunant mokamose km kaina tampa didesnė nei benzino, jau nekalbant apie LPG.
Renkantis elektromobilį žymiai svarbiau ne nuvažiuojamas atstumas, o krovimo laikas.
- Paprasta ir pigi eksploatacija, beveik nėra aptarnavimų. Iš techninės pusės žymiai mažiau gendančių mazgų.
- Tylus, malonus važiavimas.
- Didelis sukimo momentas net silpniausiose modeliuose. Momentinė reakcija į akseleratoriaus paspaudimą, nereikia laukti kol persijungs pavara.
- Galima iš karto važiuoti pilna galia ir įjungti šildymą, nelaukiant kol įšils variklis.
- Pigus važiavimas kraunant namie arba nemokamose stotelėse.
- Nemokamas parkavimas mieste.
- Nėra taršos mokesčių.
- Labai brangūs nusipirkti, tiek nauji tiek dėvėti kainuoja maždaug dvigubai brangiau nei analogiški skystu kuru varomi automobiliai.
- Ribotas modelių pasirinkimas, pvz., norint sedano ar universalo, beveik nėra iš ko rinktis.
- Per mažai išvystytas krovimo stotelių tinklas Lietuvoje.
- Labai brangi km kaina kraunant mokamose stotelėse.
- Mažas atstumas pilna baterija, dažniausiai būna dvigubai mažesnis nei deklaruojama gamintojo, o žiemos metu sutrumpėja dar labiau.
- Nors keliauti šiais laikais jau įmanoma ir su EV (turinčiu DC greitąjį krovimą), užsienyje stotelių tinklas išvystytas, tačiau vistiek kelionė tampa nuotykiu, nuvykimo laikas gerokai ilgesnis nei su vidaus degimo varikliu, reikia keisti maršrutą ir sustojimus pagal stotelių buvimo vietą. Turint tik AC (lėtesnį krovimą) keliauti praktiškai neįmanoma.
- Nėra taip paprasta pradėti naudotis, už įkrovimą nesusimokėsi kasoje, kiekvienam stotelių tinklui reikia siųstis atskirą programėlę, pririšinėti banko kortelę, skiriasi krovimo lizdai. Senjorui nesinaudojančiam išmaniuoju telefonu praktiškai neįmanoma eksploatuoti EV, išskyrus krovimą tik namie.
- Nors techniškai EV žymiai paprastesni ir patikimesni už VDV, tačiau baterija su laiku degraduoja, po 10-15 metų ji jau reikalaus brangaus remonto arba keitimo.
Mažesni puikiai tinka kaip antras auto turintiems vietą kasdien krauti ir važiuojantiems tik mieste. Per naktį galima pilnai pakrauti bateriją ir turėti ~100km realaus nuvažiuojamo atstumo, ko pilnai užtenka nuvažiuoti į darbą ar į parduotuvę. Tačiau keliauti kažkur toliau juo neįmanoma, kadangi krovimo laikas labai ilgas. Kelionėms už miesto reikia turėti antrą auto su VDV arba rinktis kitą transporto būdą.
Turinčiais didesnes baterijas EV galima keliauti toliau, tačiau jie ir gerokai brangesni ir krovimo kaina tampa žymiai didesnė. Iš namų rozetės tokį pakrauti gali trukti 2-3 paras, jei nėra specialios stotelės. Vilniuje nemokamų krovimo stotelių jau nėra, o kraunant mokamose km kaina tampa didesnė nei benzino, jau nekalbant apie LPG.
Renkantis elektromobilį žymiai svarbiau ne nuvažiuojamas atstumas, o krovimo laikas.
Įkraunami hibridai (plug-in).
Čia nerašysime pliusų ir minusų, kadangi jų yra skirtingų variacijų. Kai kurie modeliai veikia kaip paprasti hibridai, tik turintys papildomą krovimo iš tinklo funkciją. Vienais jų galima važiuoti tam tikrą atstumą vien elektra, kiti neturi EV režimo, važiuoja kaip paprastas hibridas junginėdamas iš benzino į elektrą, o krovimas iš tinklo reikalingas tik tam, kad sumažinti bendras kuro sąnaudas. Yra hibridų, kurių benzininis variklis nesujungtas su ratais, veikia tik kaip generatorius, o automobilis visada važiuoja elektra.
Iš vienos pusės plug-in gauname du viename - tiek elektrinį automobilį, tiek galimybę važiuoti benzinu, nereikia baimintis, jog nusės pakeliui ir nebus kur pakrauti.
Iš kitos pusės - net jei plug-in gali važiuoti vien elektra, tai vistiek jo nuvažiuojamas atstumas bus gerokai mažesnis nei gryno EV, o papildomai gaunat benzininį variklį su visa jam reikalinga eksploatacija.
Čia nerašysime pliusų ir minusų, kadangi jų yra skirtingų variacijų. Kai kurie modeliai veikia kaip paprasti hibridai, tik turintys papildomą krovimo iš tinklo funkciją. Vienais jų galima važiuoti tam tikrą atstumą vien elektra, kiti neturi EV režimo, važiuoja kaip paprastas hibridas junginėdamas iš benzino į elektrą, o krovimas iš tinklo reikalingas tik tam, kad sumažinti bendras kuro sąnaudas. Yra hibridų, kurių benzininis variklis nesujungtas su ratais, veikia tik kaip generatorius, o automobilis visada važiuoja elektra.
Iš vienos pusės plug-in gauname du viename - tiek elektrinį automobilį, tiek galimybę važiuoti benzinu, nereikia baimintis, jog nusės pakeliui ir nebus kur pakrauti.
Iš kitos pusės - net jei plug-in gali važiuoti vien elektra, tai vistiek jo nuvažiuojamas atstumas bus gerokai mažesnis nei gryno EV, o papildomai gaunat benzininį variklį su visa jam reikalinga eksploatacija.
Svarbus dalykas yra tikslus kuro sąnaudų apskaičiavimas. Iš praktikos tenka pastebėti, kad daugelio benzininių variklių kuro sąnaudos nurodytos gamintojo kataloge dažniausiai yra panašios į realias. Tuo tarpu su dyzeliniu varikliu beveik neįmanoma pasiekti gamintojo deklaruojamų skaičių. Vienas iš pavyzdžių: Toyota Verso 2015m. 1.6 D4D. gamintojas nurodo sąnaudas 4,1l/100km užmiestyje ir 4,5l/100km mišriu režimu. Tačiau realios kuro sąnaudos buvo 6,2 važiuojant autostradoje ir 5,1 taupiai važiuojant užmiesčio keliais.
Taip pat daugelyje benzininių automobilių borto kompiuterio parodymai beveik nesiskiria nuo realių kuro sąnaudų, tačiau dyzelinio auto skydelyje dažnai rodoma juntamai mažiau negu įpilama degalinėje. Paklaidos siekia nuo 0,3 iki 1,5l. Kai kurie automobiliai rodo didesnį nuvažiuotą atstumą, tokiu atveju netgi skaičiuojant kuro sąnaudas pagal realų įpiltą kuro kiekį jos vis tiek gausis mažesnės nei faktinės.
Kodėl automobilių gamintojai tokiais būdais bando apgauti vairuotojus - reikia klausti jų pačių.
Reikia suprasti, kad svarbu yra ne įpiltas kuro kiekis, o pinigai išleidžiami jam. Juk 11l dujų yra daug pigiau nei 7l dyzelio.
Tas pats galioja ir elektromobiliams: dauguma EV savininkų klaidingai skaičiuoja sąnaudas pagal rodomą kWh/100km skydelyje daugindami jį iš elektros tarifo stotelėje ir giriasi neva važiuoja už 5€/100km ar net pigiau. Tačiau paskaičiavus realiai sumokėtus pinigus už krovimą ir nuvažiuotą atstumą skaičiai gaunasi visai kitokie. Taip yra dėl elektros nuostolių kraunant bateriją, vėliau tą energiją iš jos panaudojant. Pvz., mūsų savo eiga iš Vokietijos parvaryto Hyundai Ioniq 5 vidutinės sąnaudos gavosi 17€/100km, kas yra brangiau nei bet kurio tokio dydžio VDV auto.
Automobilius pagal išlaidas kurui galima suskirstyti taip:
1. (pigiausias) EV kraunant nemokamose stotelėse ir namie.
2. Hibridas benzinas/elektra/dujos.
3. Benzinas/dujos LPG.
4. Hibridas benzinas/elektra.
5. CNG dujos.
6. Dyzelinas.
7. Benzinas.
8. (brangiausias) EV kraunant mokamose stotelėse.
Žinoma šis reitingas neapima eksploatacijos kainos ir konkrečių važiavimo sąlygų, važiuojant vien mieste ar vien autostradose sąrašas atrodytų kitaip, perkant labai mažą ar labai didelį automobilį taip pat.
Renkantis kuro rūšį pradžiai reikia išnagrinėti norimą modelį, kuris gali turėti nepatikimus, sudėtingai ir brangiai remontuojamus tiek dyzelinius tiek ir benzininius variklius. Pvz., beveik visi Peugeot/Citroen nuo 2008m. iš benzininių variantų turi tik du nepatikimus 1.6 variklius, į vieną kurių net nesideda dujų įranga, tuo tarpu jų 2.0hdi tarp kitų dyzelių skaitosi patikimi ir pakankamai ekonomiški, didesni Peugeot modeliai turi geresnę garso izoliaciją, todėl nesigirdi dyzelinio variklio triukšmo. Taigi šiuo atveju būtų protinga rinktis dyzelį, bet čia labiau išimtis patvirtinanti taisyklę. Lyginant japoniškus automobilius, nors jų dyzeliniai varikliai nėra ypatingai blogi, tačiau jų benzininiai varikliai vieni patikimiausių, net neturi tų potencialiai gendančių mazgų, kuriuos turi dyzelis, o kuro sąnaudos nedaug didesnės.
Lyginant mažus automobilius imti dyzelinį neapsimoka, nes dėl mažo svorio kuro sąnaudos nuo benzino skirsis labai nežymiai, o su dyzeliu gausite nemalonų važiavimą ir papildomas išlaidas.
Lyginant didesnius automobilius sąnaudų skirtumas tarp dyzelio ir benzino jau tampa didesnis, tačiau vistiek dažniausiai pigiau važiuoti dujomis.
Kitas svarbus dalykas palyginimui - tai automobilių būklė ir pardavimo rinka.
Vakarų Europos valstybėse iš kurių atkeliauja automobiliai į mūsų rinką yra nustatyti mokesčiai, kurie dyzeliniams automobiliams yra gerokai didesni nei benzininiams. Todėl dyzelinius automobilius renkasi tik tie vairuotojai, kurie važinėja daug. Jeigu žmogus važinėja mažai, pvz., tik savaitgaliais, jis nusipirks benzininį automobilį, nes dyzelis jam neatsipirks. Viso to pasekoje gaunasi, kad dyzeliniai automobiliai būna daug daugiau nuvažinėti negu benzininiai ir kuo modelis senesnis - tuo labiau jaučiasi skirtumas. Benzininį automobilį galima rasti net ir 15m. senumo apynaujės būklės, mažai važinėtą. Tuo tarpu beveik visi tokio amžiaus dyzeliniai auto jau būna gerokai "pavargę". Užsienio rinkoje galima rasti ir "šviežios" būklės dyzelinius automobilius, tačiau jų kaina bus žymiai didesnė.
Bene svarbiausias dalykas palyginimui tai važiavimo sąlygos ir atstumai. Važiuojant vien mieste per kamščius neverta imti dyzelio, nes jis ilgai šils, greičiau dils, o kuro sąnaudos bus nemažos. Miestų kamščiams labiausiai tinka hibridas arba EV. Tuo tarpu važiuojant ilgus atstumus autostradose dideliais greičiais (160km/h ir daugiau) dyzelis kaip tik tinka, nes kuro sąnaudos padidėja nedaug, važiuojant nebesigirdi variklio ir jo vibracijų, rėčiau reikia piltis, dyzelio yra kiekvienoje degalinėje. Nors pagal dabartines kuro kainas dažniausiai vistiek pigiau važiuoti dujomis, priklausomai nuo šalies į kurią važiuojama.
Išvada: Nors dažniausiai ekonomijoje laimi benzinas/dujos, tačiau nėra vienareikšmiško atsakymo kokia kuro rūšis geresnė ar ekonomiškesnė. Viskas priklauso nuo konkretaus automobilio modelio ir jo variklių gamos. Taip pat pasirinkimas priklauso nuo jūsų poreikių, ar jums svarbiausia kuo pigiau nuvažiuoti iš taško A į tašką B ar norite jausti malonumą vairuojant. Kokio dydžio ir klasės automobilis perkamas, kokiais atstumais, kiek daug ir kur planuojate važinėti. Šiuo metu šokinėjant kuro kainoms ir didėjant automobilių remonto kaštams pasirinkimo svertas krypsta tai į vieną tai į kitą pusę. Todėl neskubėkite, nepasiduokite mitams ir stereotipams, o susidėliokite savo prioritetus ir tiesiog skaičiuotuvu pasiskaičiuokite realias sąnaudas pinigais.
Arba tiesiog nieko neklausykite ir pirkite tai kas patinka.