Dyzelinas, benzinas ar dujos? O gal elektra ar hibridas?
Nors šiais laikais Europoje jau svarstoma pamažu panaikinti dyzelinius automobilius ir pereiti prie ekologiško kuro, tačiau Lietuvoje jie vis dar "ant bangos", sklando stereotipai, kad dyzeliniai varikliai visada ekonomiškiausi, o patys vairuotojai perka dyzelių varomus automobilius tik todėl, kad tai dabar madinga, net nesusimąstydami ir nepaskaičiavę realių sąnaudų. Tačiau į viską reikia žiūrėti blaiviu protu ir pasirinkti be išankstinių nusistatymų.
Dyzelinių automobilių privalumai:
- Mažesnės kuro sąnaudos (litrais, ne eurais),
- Didesnis sukimo momentas, dėl ko mažiau juntama kai automobilis pakraunamas ar prikabinama priekaba, geresnė trauka žemomis apsukomis.
- Daugumai galima nesunkiai ir palyginus nebrangiai padidinti galią čip-tiuningo pagalba.
Dyzelinių automobilių trūkumai:
- Dyzeliniai varikliai sudėtingesni, turi daugiau gendančių detalių, tokias kaip turbokompresorius, kuro siurblys, purkštukai, pakaitinimo žvakės, smagratis ir t.t. Jų remontas dažnesnis ir brangesnis. Nusipirkus automobilį neaišku ar šie mazgai jau priėjo savo resurso pabaigą ar dar tarnaus ilgai. Kartais būna, kad žmogus su automobiliu važinėja daug metų ir nieko neremontuoja. Bet neretai būna, kad šie agregatai pradeda gęsti vienas po kito, jų remontas būna brangus ir visi su mažesnėmis kuro sąnaudomis sutaupyti pinigai greitai išgaruoja. Dyzelinių variklių būna daug įvairių tipų - nuo paprasčiausio su mechaniniu kuro siurbliu iki sudėtingo su Pjezo-elemento purkštukais, kurių keitimas gali siekti 2000€. Didelė dalis parduodama su pradedančiu barškėti smagračiu, kurio keitimas kainuoja apie 600-1000€.
- Labiau teršia aplinką.
- Daugelis dūmija jeigu neturi įmontuoto brangaus suodžių filtro.
- Žemesnės klasės automobiliuose jaučiasi nuolatinė vibracija.
- Garsus ir nemalonus variklio garsas.
- Kai kuriems žmonėms nemalonus dyzelinio kuro ir išmetamųjų dujų kvapas.
- Variklis ir salonas ilgiau šyla, kas ypač aktualu šaltuoju sezonu.
- Nepatikrinus akumuliatoriaus, neįpylus žieminio dyzelio ar variklyje esant senesniam tirštesniam tepalui užklupus didesnėms šalčiams galima ir neužsivesti.
- Dauguma naudotų automobilių yra prastos būklės, nuvažinėti.
Benzininių automobilių privalumai:
- Patikimumas. Neskaitant kai kurių sudėtingų ar nenusisekusių variklių, didžioji dauguma tinkamai prižiūrint nereikalauja jokių didesnių remontų per visą eksploatacijos laikotarpį, nepriklausomai nuo ridos.
- Paprasta konstrukcija, pigus išlaikymas.
- Tylus, malonus važiavimas.
- Naudoti geresnės būklės, mažiau nuvažinėti. Galima rasti netgi 20m. senumo auto, kuris dar bus beveik kaip naujas.
Benzininių automobilių trūkumai:
- Didesnės kuro sąnaudos, mažiau nuvažiuojama pilnu baku.
- Persėdus iš dyzelinio automobilio gali pasirodyti, kad žemomis apsukomis variklis netraukia ir reikia jį "drožti" aukštesnėmis apsukomis, nors iš tikro tai yra jo normalios darbinės apsukos.
Automobilių su dujų įrangą privalumai:
- Visi privalumai kaip ir benzinu varomuose automobiliuose.
- Labai mažos kuro sąnaudos (matuojant pinigais).
Automobilių su dujų įranga trūkumai:
- Optimaliai sureguliavus maksimali galia sumažėja apie 10% (tačiau važiuojant įprastai skirtumo nesijaučia). Naujausias įrangas galima sureguliuoti taip, kad esant maksimaliai apkrovai būtų primaišomas benzinas, tokiu atveju traukos skirtumo nesijaučia.
- Mažiau nuvažiuojama pilnu baku, reikia dažniau piltis kurą.
- Važinėjant labai trumpais atstumais, automobilis naudoja daugiau benzino, nes šaltas variklis užsiveda benzinu ir dirba juo kol nepasiekia tam tikros nustatytos temperatūros, dažniausiai 38 laipsnių. Vidutiniškai važiuojant prie dujų sąnaudų reikia pridėti 0,5l benzino.
- Dujų balionui reikia vietos, todėl tenka arba aukoti vietą bagažinėje arba balioną montuoti vietoje atsarginio rato, kurį teks vežti bagažinėje.
- Kai kuriose užsienio šalyse, pvz., Skandinavijoje mažai degalinių prekiaujančių LPG, gali skirtis užpylimo antgaliai.
- Lietuvoje neaptarnaujamos kai kurios užsienyje sumontuotos dujų įrangos.
Mitai ir klaidingi stereotipai apie suskystintų dujų įrangą - LPG:
- Dujos gadina variklį.
- Automobiliuose su dujų įranga smirda salone.
- Variklių su dujų įranga sudėtingesnė ir brangesnė eksploatacija.
Gali atrodyti, kad dujų įranga kainuoja brangiai ir tai yra papildomos išlaidos automobilio eksploatacijoje. Tačiau investavus pinigus į dujų įrangą jie nedingsta - automobilio vertė nuo to padidėja, o dujų įranga atsiperka jau po 10-20 tūkst. km.
Svarbus dalykas yra tikslus kuro sąnaudų apskaičiavimas. Iš praktikos tenka pastebėti, kad daugelio benzininių variklių kuro sąnaudos nurodytos gamintojo kataloge dažniausiai yra panašios į realias. Tuo tarpu su dažnu dyzeliniu varikliu beveik neįmanoma pasiekti gamintojo deklaruojamų skaičių. Vienas iš pavyzdžių: Toyota Verso 2015m. 1.6 D4D. gamintojas nurodo sąnaudas 4,1l/100km užmiestyje ir 4,5l/100km mišriu režimu. Tačiau realios kuro sąnaudos buvo 6,2 važiuojant autostradoje ir 5,1 taupiai važiuojant užmiesčio keliais.
Taip pat daugelyje benzininių automobilių borto kompiuterio parodymai beveik nesiskiria nuo realių kuro sąnaudų, tačiau kiek teko bandyti dyzelinių auto - skydelyje dažnai rodoma juntamai mažiau negu įpilama degalinėje. Paklaidos siekė nuo 0,3 iki 1,5l. Kai kurie automobiliai rodo didesnį nuvažiuotą atstumą, tokiu atveju netgi skaičiuojant kuro sąnaudas pagal realų įpiltą kuro kiekį jos vis tiek gausis mažesnės nei faktinės.
Kodėl automobilių gamintojai tokiais būdais bando apgauti vairuotojus - reikia klausti jų pačių.
Reikia suprasti, kad svarbu yra ne įpiltas kuro kiekis, o pinigai išleidžiami jam. Juk 11l dujų yra daug pigiau nei 7l dyzelio.
Nemažai žmonių renkasi dyzelinius automobilius todėl, kad nelegaliais būdais jo gauna pigiau. Kiti dėl to, kad nereikia montuoti jokios papildomos įrangos - iš karto sėdi ir važiuoji.
Renkantis kuro rūšį pradžiai reikia išnagrinėti norimą modelį, kuris gali turėti nepatikimus, sudėtingai ir brangiai remontuojamus tiek dyzelinius tiek ir benzininius variklius. Pvz., beveik visi Peugeot/Citroen nuo 2008m. iš benzininių variantų turi tik du nepatikimus 1.6 variklius, į vieną kurių net nesideda dujų įranga, tuo tarpu jų 2.0hdi tarp kitų dyzelių skaitosi patikimi ir pakankamai ekonomiški, didesni Peugeot modeliai turi geresnę garso izoliaciją, todėl nesigirdi dyzelinio variklio triukšmo. Taigi šiuo atveju būtų protinga rinktis dyzelį, bet čia labiau išimtis patvirtinanti taisyklę.
Lyginant žemos klasės automobilius imti dyzelinį neapsimoka, nes dėl mažo svorio kuro sąnaudos nuo benzino skirsis labai nežymiai, o su dyzeliu gausite nemalonų važiavimą ir papildomas išlaidas. Į lengvą benzininį mašiniuką sumontavus dujų įrangą važiavimas taps itin pigus.
Lyginant vidutinės klasės automobilius sąnaudų skirtumas tarp dyzelio ir benzino jau tampa didesnis, tačiau vistiek dažniausiai pigiau važiuoti dujomis.
Lyginant didelės klasės automobilius dyzeliniai varikliai sąnaudomis smarkiai aplenkia benzininius ir beveik prilygsta dujinei įrangai. Taip yra dėl jau minėto didesnio sukimo momento dyzeliniuose varikliuose, kuris lengviau išjudina didelį svorį.
Kitas svarbus dalykas palyginimui - tai automobilių būklė ir pardavimo rinka.
Vakarų Europos valstybėse iš kurių atkeliauja automobiliai į mūsų rinką yra nustatyti mokesčiai, kurie dyzeliniams automobiliams gali būti tris kartus didesni nei benzininiams. Todėl dyzelinius automobilius renkasi tik tie vairuotojai kurie važinėja daug. Jeigu žmogus važinėja mažai, pvz., tik savaitgaliais, jis nusipirks benzininį automobilį, nes dyzelis jam neatsipirks. Viso to pasekoje gaunasi, kad dyzeliniai automobiliai būna daug daugiau nuvažinėti negu benzininiai ir kuo modelis senesnis - tuo labiau jaučiasi skirtumas. Benzininį automobilį galima rasti net ir 15m. senumo apynaujės būklės, mažai važinėtą. Tuo tarpu beveik visi tokio amžiaus dyzeliniai auto jau būna gerokai "pavargę". Užsienio rinkoje galima rasti ir "šviežios" būklės dyzelinius automobilius, tačiau jų kaina bus žymiai didesnė. Už šį kainos skirtumą galima įsidėti dujų įrangą ir įsipilti ne vieną baką benzino.
Straipsnio papildymas: Elektromobiliai ir hibridiniai automobiliai.
Elektromobiliai:
Dar pakankamai egzotinis dalykas Lietuvoje. Naujausi modeliai, pvz. Tesla yra labai brangūs ir dažnam lietuviui tiesiog neįkandami. Galima nusipirkti pigesnį, senesnį modelį, tačiau apie jo eksploataciją kaip įprasto skystu kuru varomo automobilio galima pamiršti. Nors ir sąnaudos kurui žymiai mažesnės ir nereikia keisti filtrų bei skysčių, tačiau jo nuvažiuojamas atstumas yra labai mažas, dažniausiai dvigubai mažesnis nei deklaruojamas gamintojo ir pakrovimo laikas yra labai ilgas. Elektromobiliai gali tikti tiems, kas važinėja tik nedidelius atstumus į darbą ir yra galimybė jį kasdien krauti prie namų. Tolimesnės kelionės praktiškai neįmanomos, kadangi Lietuvoje dar neišvystytas jų krovimo tinklas. Pliusai - tylus važiavimas, nėra jokio registracijos mokesčio, važiavimas A juosta. Didžiausias privalumas - trauka, nors įsibėgėjimas iki 100 prilygsta skystu kuru varomiems auto, tačiau reakcija į pedalo paspaudimą momentinė, automobilis pasiruošęs šauti į priekį bet kuriuo momentu, nereikia parinkti tinkamu apsukų ar pavaros.
Hibridai - benzinas/elektra:
Tokio tipo automobilį verta rinktis važinėjantiems mieste, norintiems patikimumo, ekonomijos ir nenorintiems dujų įrangos (tačiau ir į hibridą galima įmontuoti dujų įrangą ir važiuoti dar pigiau).
Nors liaudyje vis dar sklando mitai apie brangius akumuliatorius, sudėtingas hibridines sistemas ir kitus keblumus, tačiau realybė kiek kitokia ir nuvažinėto dyzelinio automobilio eksploatacijai paklosite gerokai daugiau pinigų nei hibridui. Pvz., populiariausias ir bene patikimiausias modelis - Toyota Prius. Jų yra tekę apžiūrėti įvairiausios būklės ir amžiaus, tačiau nei vieno nėra tekę sutikti su blogais akumuliatoriais ar kažkokiais gedimais elektroje. Ne veltui gamintojas jiems suteikia 8-12m. garantiją (priklausomai nuo valstybės). Sugedus akumuliatoriams nebūtina keisti visus, galima pakeisti tik blogas cėles į nebrangias dėvėtas nuo naujesnio automobilio. Elektrinis variklis nuima dalį apkrovos nuo benzininio variklio, todėl jis tarnauja labai ilgai. Dauguma taksistų Vilniuje jau nuvažiavę virš milijono km ir sėkmingai važiuoja toliau be jokių rimtų gedimų.
Įkraunami hibridai (plug-in).
Šiuo laikotarpiu turbūt pats pigiausias būdas važiuoti kalbant apie kuro sąnaudas. Turint sąlygas krovimui galima važinėti kaip elektromobiliu praktiškai už dyką, tačiau norint važiuoti už miesto nereikės baimintis, kad nusės akumuliatoriai ir nebus kur pasikrauti. Trūkumas - įkandami ne visiems. Kasdieniai plug-in modeliai prasidėjo nuo 2013m.
Išvada: Nors dažniausiai ekonomijoje laimi benzinas/dujos, tačiau nėra vienareikšmiško atsakymo kokia kuro rūšis geresnė ar ekonomiškesnė. Viskas priklauso nuo konkretaus automobilio modelio ir jo variklių gamos. Taip pat pasirinkimas priklauso nuo jūsų poreikių, ar jums svarbiausia kuo pigiau nuvažiuoti iš taško A į tašką B ar norite jausti malonumą vairuojant. Kokio dydžio ir klasės automobilis perkamas, kokiais atstumais, kiek daug ir kur planuojate važinėti. Šiuo metu šokinėjant kuro kainoms ir didėjant automobilių remonto kaštams pasirinkimo svertas krypsta tai į vieną tai į kitą pusę. Todėl neskubėkite, nepasiduokite mitams ir stereotipams, o susidėliokite savo prioritetus ir tiesiog skaičiuotuvu pasiskaičiuokite realias sąnaudas pinigais.