Dyzelinas, benzinas ar dujos? O gal elektra ar hibridas?
Pagrindine lengvųjų automobilių kuro rūšis Europoje keičiasi maždaug kas dešimtmetį. Iki vidurio 2000-ųjų visi važinėjo benzinu. Vėliau prasidėjo masinė Europos dyzelizacija dėl mažesnių kuro sąnaudų ir mažiau išmetamo CO2, tačiau kai miestai užduso dyzelių dūmuose - juos ėmė riboti ir dalis vėl grįžo prie benzino, ėmė populiarėti hibridai, o valdžia vis daugiau pradėjo brukti elektromobilius. Tačiau šiais laikais jau tampa aišku, kad kalbos apie elektromobilių ateitį bent jau kol kas taip ir lieka kalbomis, nes žmonės nelinkę jų pirkti, ypač be subsidijų, infrastruktūra dar jiems nepasiruošusi, o ir ekologija abejotina, nes reikia daugiau resursų jiems pagaminti, baterijų neįmanoma utilizuoti ir didelė dalis elektros energijos vis dar gaunama deginant iškastinį kurą. Ribojimai automobiliams su vidaus degimo varikliais atidedami arba naikinami, lengvatos elektromobiliams taip pat, o automobilių gamintojai dar visai neseniai reklamavę "žalius elektromobilius" jau keičia savo kryptį ir grįžta prie benzininių ir hibridinių variklių.
Tuo tarpu Lietuvoje situacija nelabai priklauso nuo Europos ar koncernų požiūrio, dauguma žmonių važinėja tuo, kuo gali sau leisti ir kas atvežama iš vakarų. Nors gatvėse jau matome nemažai elektromobilių ir hibridų, tačiau statistinis vidutines pajamas gaunantis lietuvis, ieškodamas ekonomiško automobilio vistiek rinksis dyzelį, nes tiesiog taip įpratęs ir visi taip daro, nors važinėti dyzeliu jau seniai nebėra pigu.
Į viską reikia žiūrėti blaiviu protu, skaičiuoti realias sąnaudas ir pasirinkti be išankstinių nusistatymų ar kaimynų patarimų.
Tuo tarpu Lietuvoje situacija nelabai priklauso nuo Europos ar koncernų požiūrio, dauguma žmonių važinėja tuo, kuo gali sau leisti ir kas atvežama iš vakarų. Nors gatvėse jau matome nemažai elektromobilių ir hibridų, tačiau statistinis vidutines pajamas gaunantis lietuvis, ieškodamas ekonomiško automobilio vistiek rinksis dyzelį, nes tiesiog taip įpratęs ir visi taip daro, nors važinėti dyzeliu jau seniai nebėra pigu.
Į viską reikia žiūrėti blaiviu protu, skaičiuoti realias sąnaudas ir pasirinkti be išankstinių nusistatymų ar kaimynų patarimų.
Dyzeliniai automobiliai
Privalumai:
- Mažesnės kuro sąnaudos (litrais, ne eurais), ilgiausias nuvažiuojamas atstumas vienu baku.
- Mažesnės kuro sąnaudos važiuojant dideliais greičiais autostradose.
- Didesnis sukimo momentas, dėl ko mažiau juntama kai automobilis pakraunamas ar prikabinama priekaba, geresnė trauka žemomis apsukomis.
- Daugumai galima nesunkiai ir palyginus nebrangiai padidinti galią programavimo pagalba.
- Daugiau automobilių pasirinkimo, mažesnės kainos.
- Dyzeliniai varikliai sudėtingesni, turi daugiau gendančių detalių, tokias kaip turbina, kuro siurblys, purkštukai, pakaitinimo žvakės, dvimasis smagratis, DPF, AdBlue, EGR. Nors kiekviena dalis tarnauja pakankamai ilgai, tačiau tų dalių daug ir jų remontas brangus lyginant su paprastais benzininiais varikliais, kur tos dalys praktiškai negenda arba jų nėra išvis. Prieš perkant automobilį galima nustatyti tik jau susidėvėjusius mazgus, tačiau jei jie veikia gerai - dažnu atveju neįmanoma apskaičiuoti kiek dar liko resurso. Būna atvejų, kai žmogus su automobiliu važinėja daug metų ir nieko neremontuoja. Tačiau taip pat būna, kad šie agregatai pradeda gęsti vienas po kito ir visi kurui sutaupyti pinigai greitai išgaruoja. Dyzelinių variklių būna daug įvairių tipų - nuo paprasčiausio su mechaniniu kuro siurbliu iki sudėtingo su Pjezo-elemento purkštukais, kurių keitimas gali siekti 2000€. Jeigu pavarų dėžė ne automatinė, tai smagratis barška daugiau nei pusėje parduodamų mašinų, keitimas kainuoja apie 600-1000€.
- Labiau teršia aplinką.
- Daugelis dūmija jeigu neturi įmontuoto brangaus suodžių filtro.
- Žemesnės klasės automobiliuose jaučiasi nuolatinė vibracija.
- Garsus ir nemalonus variklio darbas.
- Kai kuriems žmonėms nemalonus dyzelinio kuro ir išmetamųjų dujų kvapas.
- Variklis ir salonas ilgiau šyla, kas ypač aktualu šaltuoju sezonu.
- Nepatikrinus akumuliatoriaus, neįpylus žieminio dyzelio ar variklyje esant senesniam tirštesniam tepalui užklupus didesnėms šalčiams galima ir neužsivesti.
- Dauguma naudotų automobilių yra prastos būklės, su didelėm ridom, nuvažinėti.
Dyzelinis automobilis taupo pinigus tik pirmajam savininkui, po to "skolą" grąžina sekantys savininkai.
Benzininiai automobiliai
Privalumai:
- Patikimumas. Neskaitant kai kurių sudėtingų ar nenusisekusių variklių, didžioji dauguma tinkamai prižiūrint nereikalauja jokių didesnių remontų per visą eksploatacijos laikotarpį, nepriklausomai nuo ridos.
- Paprasta konstrukcija, pigus išlaikymas.
- Tylus, malonus važiavimas.
- Naudoti automobiliai dažniausiai būna geresnės būklės, mažiau nuvažinėti. Galima rasti netgi 20m. senumo auto su labai maža rida.
- Didesnės kuro sąnaudos*, mažiau nuvažiuojama pilnu baku.
- Persėdus iš dyzelinio automobilio gali pasirodyti, kad žemomis apsukomis variklis netraukia ir reikia jį "drožti" aukštesnėmis apsukomis, nors iš tikro tai yra jo normalios darbinės apsukos.
*šiuolaikinių automobilių benzino sąnaudos daug nesiskiria nuo dyzelio, jau baigiasi tie laikai kai karbiuratoriniai varikliai netraukdavo ir vartodavo virš 10l/100km. Nedidelio maždaug Golfo klasės auto vidutinis dyzelio suvartojimas bus 5-6l, benzino 6-7l. O ramiai važiuojant užmiesčio keliais ir su benzinu galima pasiekti mažesnes nei 5l sąnaudas.
Automobiliai su LPG dujinė įranga
Privalumai:
- Visi privalumai kaip ir benzinu varomuose automobiliuose.
- Labai mažos kuro sąnaudos (matuojant pinigais).
- Mažiau nuvažiuojama pilnu baku, reikia dažniau piltis kurą.
- Važinėjant labai trumpais atstumais, variklis nespėja įšilti ir persijungti į dujas. Vidutiniškai važiuojant prie dujų sąnaudų reikia pridėti 0,5l benzino.
- Dujų balionas dažniausiai montuojamas vietoje atsarginio rato, kuris po to užima papildomą vietą bagažinėje arba paliekamas namie.
- Kai kuriems varikliams reikia dažniau reguliuoti vožtuvus.
- Su laiku vis mažėja automobilių pasirinkimas su paprastu benzino įpurškimu, kuris gerai draugauja su dujomis. Dujų įranga į tiesioginį įpurškimą kainuoja daugiau ir važiuojant vartoja kažkiek % benzino.
- Lietuvoje neaptarnaujamos kai kurios užsienyje sumontuotos dujų įrangos. Taip pat dauguma parduodamų automobilių su jau sumontuota dujine įranga būna labiau nuvažinėti, kaip ir dyzeliai. Niekas nemontuos naujos įrangos prieš parduodant. Todėl labiau apsimoka pirkti benziną ir nuvežti montavimui pačiam.
Mitai ir klaidingi stereotipai apie suskystintų dujų įrangą - LPG:
- Dujos gadina variklį.
Vienintelis mazgas kuris dujomis dyla greičiau yra vožtuvai ir jų lizdai. Tačiau vienuose varikliuose su tuo susitvarko kompensatoriai, kituose užtenka dažniau pareguliuoti vožtuvus (dažniausiai kas 100k km). O kai lizdai susės tiek, kad jau kompensatoriai ar reguliavimas nebepadės, tai bus sutaupyta keliasdešimt kartų daugiau pinigų nei kainuos vožtuvų remontas.
- Automobiliuose su dujų įranga smirda salone.
- Variklių su dujų įranga sudėtingesnė ir brangesnė eksploatacija.
Gali atrodyti, kad dujų įranga kainuoja brangiai ir tai yra papildomos išlaidos automobilio eksploatacijoje. Tačiau investavus pinigus į dujų įrangą jie nedingsta - automobilio vertė nuo to padidėja, o dujų įranga atsiperka jau po 10-20 tūkst. km. Problemos būna tik pasirinkus pigią įrangą arba nekvalifikuotą meistrą.
- Automobiliai su dujų įranga pavojingi ir gali sprogti.
Internete galima pamatyti vaizdelių kur neva sprogsta dujų balionai automobiliuose, tačiau tai įmanoma tik su CNG gamtinių dujų įranga kur žymiai didesnis slėgis.
- Variklis dujomis prasčiau traukia.
- Užsienyje neįsipilsi dujų.
Kritiką ir mitus apie LPG skleidžia žmonės niekada neturėję automobilio su dujomis arba turėję vieną automobilį su prieš 20 metų neaišku kur sumontuota nekokybiška įranga. Jeigu LPG iš tikro būtų blogai, tai taksistai nevažiuotų su dujiniais automobiliais milijonus kilometrų mieste. Dažniausiai žmonės išbandę automobilius su LPG lieka prie jų, nes jeigu galima sutaupyti kurui po 3000-5000€ per metus ar netgi daugiau, o važiavimas nesiskiria nuo benzino, tai kodėl gi ne.
Automobiliai su CNG dujine įranga
Privalumai:
- Šiuo metu laikoma viena ekologiškiausia kuro rūšimi.
- Kartais galima rasti automobilių žymiai pigiau nei kita kuro rūšimi.
- Montuojama tiek į benzinus, tiek ir į dyzelius.
- Gali važiuoti vien CNG dujomis, be benzino.
- Km kaina nedaug mažesnė nei benzino ar dyzelio, žymiai didesnė nei LPG.
- Visoje Lietuvoje vos kelios degalinės kur galima užsipilti tokio kuro.
- Lietuvoje labai mažai meistrų, kas užsiimtų tokia įranga.
- Dujų balionas užima daug vietos, didesnis už LPG.
Hibridai benzinas/elektra
Privalumai:
- Mažos kuro sąnaudos mieste, kamščiuose.
- Benzininiai varikliai dažniausiai tarnauja ilgiau, kadangi el. variklis nuima nuo jų dalį apkrovos.
- Dažniausiai nėra jokių problemų su transmisijomis. Nėra starterio, generatoriaus.
- Gali pasirodyti nemalonus važiavimas bepakope transmisija, norint greičiau įsibėgėti atsiranda ūžimas.
- Dažniausiai tai būna žemos klasės modeliai, prasta garso izoliacija, nėra tinkami važiavimui autostradose didesniais greičiais.
- Baterijos su laiku degraduoja ir kuro sąnaudos vis didėja. Po ~10m gali bet kada užsidegti klaida skydelyje dėl baterijos defekto. Pigus baterijos remontas "tam kartui" kainuoja nuo 200€, pakeičiant blogas cėles į geras. Pilna baterijos restauracija su garantija kainuoja 1000-3000€ priklausomai nuo modelio. Nors tokios išlaidos gali pasirodyti didelės, tačiau išlaikymas vistiek pigesnis nei senų dyzelių. Dauguma taksistų hibridiniais Prius Vilniuje jau nuvažiavę ne vieną milijoną km ir sėkmingai važiuoja toliau.
Įkraunami hibridai / plug-in
Čia nerašysime pliusų ir minusų, kadangi jų yra skirtingų variacijų. Vienais jų galima važiuoti tam tikrą atstumą vien elektra, kiti neturi EV režimo, važiuoja kaip paprastas hibridas junginėdamas iš benzino į elektrą, o krovimas iš tinklo reikalingas tik tam, kad sumažinti bendras kuro sąnaudas. Yra hibridų, kurių benzininis variklis nesujungtas su ratais, veikia tik kaip generatorius, o automobilis visada važiuoja elektra, bet rinkoje tokių modelių labai mažai.
Iš pradžių gali pasirodyti, kad plug-in tai tobulas universalus variantas tinkamas visiems - gali važinėti mieste vien elektra, o į tolimesnę kelionę važiuoji benzinu nesibaimindamas, kad nerasi kur pasikrauti. Tačiau iš tikro ne viskas taip idealu. Jų baterijos nedidelės ir skirtingai nei gryni EV - dar reikia vežti benzininio variklio ir jam reikalingų agregatų svorį. Todėl realus atstumas elektra vos keliasdešimt km, ko dažniausiai neužtenka gyvenant priemiestyje ir važiuojant į miestą. Benzininis variklis vistiek bus užvedamas dėl šildymo važiuojant žiemą arba kai reikia daugiau galios, pvz., lenkimo metu.
Lygiai taip pat ir važiuojant ilgesnį atstumą - su savimi dar reikia vežti el. variklį ir bateriją, dėl ko benzino sąnaudos didesnės nei paprasto nekraunamo hibrido, kartais net nei paprasto benzino.
Dėl šių priežasčių plug-in tinka tik siaurai auditorijai, kai gyvenama vieta yra pačiame mieste, yra krovimo taškas, bet nėra galimybės turėti daugiau automobilių. Dažniausiai plug-in būna pasirenkamas kaip pereinamas etapas, kai norisi išbandyti važiavimą ant elektros, bet dar nedrąsu pirkti gryną EV.
Iš pradžių gali pasirodyti, kad plug-in tai tobulas universalus variantas tinkamas visiems - gali važinėti mieste vien elektra, o į tolimesnę kelionę važiuoji benzinu nesibaimindamas, kad nerasi kur pasikrauti. Tačiau iš tikro ne viskas taip idealu. Jų baterijos nedidelės ir skirtingai nei gryni EV - dar reikia vežti benzininio variklio ir jam reikalingų agregatų svorį. Todėl realus atstumas elektra vos keliasdešimt km, ko dažniausiai neužtenka gyvenant priemiestyje ir važiuojant į miestą. Benzininis variklis vistiek bus užvedamas dėl šildymo važiuojant žiemą arba kai reikia daugiau galios, pvz., lenkimo metu.
Lygiai taip pat ir važiuojant ilgesnį atstumą - su savimi dar reikia vežti el. variklį ir bateriją, dėl ko benzino sąnaudos didesnės nei paprasto nekraunamo hibrido, kartais net nei paprasto benzino.
Dėl šių priežasčių plug-in tinka tik siaurai auditorijai, kai gyvenama vieta yra pačiame mieste, yra krovimo taškas, bet nėra galimybės turėti daugiau automobilių. Dažniausiai plug-in būna pasirenkamas kaip pereinamas etapas, kai norisi išbandyti važiavimą ant elektros, bet dar nedrąsu pirkti gryną EV.
Gryni elektromobiliai / EV
Privalumai:
Mažesni puikiai tinka kaip antras auto turintiems vietą kasdien krauti ir važiuojantiems tik mieste ar netoli jo. Per naktį galima pilnai pakrauti bateriją ir turėti ~100-250km realaus nuvažiuojamo atstumo, ko pilnai užtenka nuvažiuoti į darbą, parduotuvę ir kitiems kasdieniams poreikiams. Net nebūtinas DC krovimo lizdas ar speciali stotelė namie, užtenka paprastos rozetės. Tokiu atveju reikia turėti antrą pagrindinį šeimos auto su VDV arba kelionėms rinktis kitą transporto būdą, nes kelionėje su mažu EV teks labai dažnai stoti krautis.
Galingųjų EV didesnis svoris dėl talpesnės baterijos, dėl ko išauga elektros sąnaudos, todėl kilometro kaina tampa gerokai didesnė nei mažųjų. Iš namų rozetės tokį pilnai pakrauti gali trukti 2-3 paras, taigi būtina įsirengti krovimo stotelę. Lėtose stotelėse įsikraus mažiau kilometrų nei mažieji EV per tą patį laiką.
Mažuosius EV tikrai galima rekomenduoti pirkimui, bent jau pabandymui. Tačiau galingieji EV kasdieniam važiavimui tiesiog nebus pilnai išnaudojami, o kelionėse jie patogumu ir kaina nusileis bet kokiam VDV, nebent važiuojama tik į kitą Lietuvos miestą.
Jei visgi perkate EV kelionėms, tai atkreipkite dėmesį ne tik į nuvažiuojamą atstumą, o ir į krovimo greitį, tiek kW, tiek ir faktinius km.
- Paprasta ir pigi eksploatacija, beveik nėra aptarnavimų. Iš techninės pusės žymiai mažiau gendančių mazgų.
- Tylus, malonus važiavimas.
- Didelis sukimo momentas net silpniausiose modeliuose. Momentinė reakcija į akseleratoriaus paspaudimą, nereikia laukti kol persijungs pavara.
- Galima iš karto važiuoti pilna galia ir įjungti šildymą, nelaukiant kol įšils variklis.
- Pigus važiavimas kraunant namie arba nemokamose stotelėse (Vilniuje jų nebėra).
- Nemokamas parkavimas mieste.
- Nėra taršos mokesčių.
- Galima gauti valstybės subsidiją.
- Brangūs nusipirkti, tiek nauji tiek dėvėti kainuoja brangiau nei analogiški automobiliai su vidaus degimo varikliu (VDV).
- Ribotas modelių pasirinkimas, didžioji dalis rinkos vien hečbekai ir krosoveriai.
- Praktiškai nėra "normalių" automobilių, dauguma EV tai kosminiai laivai su ekranais vietoje mygtukų, kas visiškai nereikalinga paprastam vairuotojui.
- Per mažai išvystytas krovimo stotelių tinklas Lietuvoje.
- Labai didelė km kaina kraunant mokamose stotelėse, dažniausiai didesnė nei benzino, jau nekalbant apie LPG.
- Nuvažiuojamas atstumas realiai mažesnis nei deklaruojamas, o žiemos metu sutrumpėja dar labiau.
- Nors keliauti šiais laikais jau įmanoma ir su EV (turinčiu DC greitąjį krovimą), užsienyje stotelių tinklas išvystytas, tačiau vistiek kelionė tampa nuotykiu, nuvykimo laikas gerokai ilgesnis nei su vidaus degimo varikliu, reikia keisti maršrutą ir sustojimus pagal stotelių buvimo vietą. Turint tik AC (lėtesnį krovimą) keliauti praktiškai neįmanoma.
- Nėra taip paprasta pradėti naudotis, už įkrovimą nesusimokėsi kasoje, dažniausiai net nėra banko kortelių terminalo kaip automatinėse degalinėse. Kiekvienam stotelių tinklui reikia siųstis atskirą programėlę, registruotis, suvedinėti įvairius asmeninius duomenis, pririšinėti banko kortelę. Senjorui nesinaudojančiam išmaniuoju telefonu praktiškai neįmanoma eksploatuoti EV, išskyrus krovimą tik namie.
- Viešos stotelės neretai būna užimtos, neveikia, pasitaiko įvairios programų klaidos ir t.t. Kelionėje daugiau laiko iššvaistoma pradėti krovimą, o ne pačiam krovimui.
- Nors techniškai EV žymiai paprastesni ir patikimesni už VDV, tačiau baterija su laiku degraduoja, po 10-15 metų ji jau reikalaus brangaus remonto arba keitimo.
Mažesni puikiai tinka kaip antras auto turintiems vietą kasdien krauti ir važiuojantiems tik mieste ar netoli jo. Per naktį galima pilnai pakrauti bateriją ir turėti ~100-250km realaus nuvažiuojamo atstumo, ko pilnai užtenka nuvažiuoti į darbą, parduotuvę ir kitiems kasdieniams poreikiams. Net nebūtinas DC krovimo lizdas ar speciali stotelė namie, užtenka paprastos rozetės. Tokiu atveju reikia turėti antrą pagrindinį šeimos auto su VDV arba kelionėms rinktis kitą transporto būdą, nes kelionėje su mažu EV teks labai dažnai stoti krautis.
Galingųjų EV didesnis svoris dėl talpesnės baterijos, dėl ko išauga elektros sąnaudos, todėl kilometro kaina tampa gerokai didesnė nei mažųjų. Iš namų rozetės tokį pilnai pakrauti gali trukti 2-3 paras, taigi būtina įsirengti krovimo stotelę. Lėtose stotelėse įsikraus mažiau kilometrų nei mažieji EV per tą patį laiką.
Mažuosius EV tikrai galima rekomenduoti pirkimui, bent jau pabandymui. Tačiau galingieji EV kasdieniam važiavimui tiesiog nebus pilnai išnaudojami, o kelionėse jie patogumu ir kaina nusileis bet kokiam VDV, nebent važiuojama tik į kitą Lietuvos miestą.
Jei visgi perkate EV kelionėms, tai atkreipkite dėmesį ne tik į nuvažiuojamą atstumą, o ir į krovimo greitį, tiek kW, tiek ir faktinius km.
Bendri pamąstymai
Svarbus dalykas yra tikslus kuro sąnaudų apskaičiavimas. Iš praktikos tenka pastebėti, kad daugelio benzininių variklių kuro sąnaudos nurodytos gamintojo kataloge dažniausiai yra panašios į realias. Tuo tarpu su dyzeliniu varikliu beveik neįmanoma pasiekti gamintojo deklaruojamų skaičių. Vienas iš pavyzdžių: Toyota Verso 2015m. 1.6 D4D. gamintojas nurodo sąnaudas 4,1l/100km užmiestyje ir 4,5l/100km mišriu režimu. Tačiau realios kuro sąnaudos buvo 6,2 važiuojant autostradoje ir 5,1 taupiai važiuojant užmiesčio keliais.
Taip pat daugelyje benzininių automobilių borto kompiuterio parodymai beveik nesiskiria nuo realių kuro sąnaudų, tačiau dyzelinio auto skydelyje dažnai rodoma juntamai mažiau negu įpilama degalinėje. Paklaidos siekia nuo 0,3 iki 1,5l. Kai kurie automobiliai rodo didesnį nuvažiuotą atstumą, tokiu atveju netgi skaičiuojant kuro sąnaudas pagal realų įpiltą kuro kiekį jos vis tiek gausis mažesnės nei faktinės.
Kodėl automobilių gamintojai tokiais būdais bando apgauti vairuotojus - reikia klausti jų pačių.
Reikia suprasti, kad svarbu yra ne įpiltas kuro kiekis, o pinigai išleidžiami jam. Juk 11l dujų yra gerokai pigiau nei 7l dyzelio.
Tas pats galioja ir elektromobiliams: dauguma EV savininkų klaidingai skaičiuoja sąnaudas pagal rodomą kWh/100km skydelyje daugindami jį iš elektros tarifo stotelėje ir giriasi neva važiuoja už 5€/100km ar net pigiau. Tačiau paskaičiavus realiai sumokėtus pinigus už krovimą ir nuvažiuotą atstumą skaičiai gaunasi visai kitokie. Taip yra dėl elektros nuostolių kraunant bateriją, vėliau tą energiją iš jos panaudojant. Pvz., savo eiga iš Vokietijos parvaryto Hyundai Ioniq 5 vidutinės sąnaudos gavosi 17€/100km, kas yra brangiau nei bet kurio tokio dydžio VDV auto. Šiuo metu elektros kaina mažesnė, bet vistiek keliauti su EV labai brangu, ypač užsienyje.
Automobilius pagal išlaidas kurui galima suskirstyti taip:
1. (pigiausias) EV kraunant nemokamose stotelėse ir namie.
2. Hibridas benzinas/elektra/dujos.
3. Benzinas/dujos LPG.
4. Hibridas benzinas/elektra.
5. CNG dujos.
6. Dyzelinas.
7. Benzinas.
8. (brangiausias) EV kraunant mokamose stotelėse.
Žinoma šis reitingas neapima eksploatacijos kainos ir konkrečių važiavimo sąlygų, važiuojant vien mieste ar vien autostradose sąrašas atrodytų kitaip, perkant labai mažą ar labai didelį automobilį taip pat.
Renkantis kuro rūšį pradžiai reikia išnagrinėti norimą modelį, kuris gali turėti nepatikimus, sudėtingai ir brangiai remontuojamus tiek dyzelinius tiek ir benzininius variklius. Pvz., beveik visi Peugeot/Citroen nuo 2008m. iš benzininių variantų turi tik du nepatikimus 1.6 variklius, į vieną kurių net nesideda dujų įranga, tuo tarpu jų 2.0hdi tarp kitų dyzelių skaitosi patikimi ir pakankamai ekonomiški, didesni Peugeot modeliai turi geresnę garso izoliaciją, todėl nesigirdi dyzelinio variklio triukšmo. Taigi šiuo atveju būtų protinga rinktis dyzelį, bet čia labiau išimtis patvirtinanti taisyklę. Lyginant japoniškus automobilius, nors jų dyzeliniai varikliai nėra ypatingai blogi, tačiau jų benzininiai varikliai vieni patikimiausių, net neturi tų potencialiai gendančių mazgų, kuriuos turi dyzelis, o kuro sąnaudos skiriasi nedaug.
Lyginant mažus automobilius imti dyzelinį neapsimoka, nes dėl mažo svorio kuro sąnaudos nuo benzino skirsis labai nežymiai, o su dyzeliu gausite nemalonų važiavimą ir papildomas išlaidas.
Lyginant didesnius automobilius sąnaudų skirtumas tarp dyzelio ir benzino jau tampa didesnis, tačiau vistiek dažniausiai pigiau važiuoti dujomis.
Kitas svarbus dalykas palyginimui - tai automobilių būklė ir pardavimo rinka.
Vakarų Europos valstybėse iš kurių atkeliauja automobiliai į mūsų rinką yra nustatyti mokesčiai, kurie dyzeliniams automobiliams yra gerokai didesni nei benzininiams. Todėl dyzelinius automobilius renkasi tik tie vairuotojai, kurie važinėja daug. Jeigu žmogus važinėja mažai, pvz., tik savaitgaliais, jis nusipirks benzininį automobilį, nes dyzelis jam neatsipirks. Viso to pasekoje gaunasi, kad dyzeliniai automobiliai būna daug daugiau nuvažinėti negu benzininiai ir kuo modelis senesnis - tuo labiau jaučiasi skirtumas. Benzininį automobilį galima rasti net ir 15m. senumo apynaujės būklės, mažai važinėtą. Tuo tarpu beveik visi tokio amžiaus dyzeliniai auto jau būna gerokai "pavargę". Užsienio rinkoje galima rasti ir "šviežios" būklės dyzelinius automobilius, tačiau jų kaina bus žymiai didesnė.
Bene svarbiausias dalykas palyginimui tai važiavimo sąlygos ir atstumai. Važiuojant vien mieste per kamščius neverta imti dyzelio, nes jis ilgai šils, greičiau dils, o kuro sąnaudos bus nemažos. Miestų kamščiams labiausiai tinka hibridas, EV ar bent jau benzinas. Tuo tarpu važiuojant ilgus atstumus autostradose dideliais greičiais (160km/h ir daugiau) dyzelis kaip tik tinka, nes kuro sąnaudos padidėja nedaug, važiuojant nebesigirdi variklio ir jo vibracijų, rėčiau reikia piltis, dyzelio yra kiekvienoje degalinėje. Nors pagal dabartines kuro kainas dažniausiai vistiek pigiau važiuoti dujomis, priklausomai nuo šalies į kurią važiuojama.
Taip pat daugelyje benzininių automobilių borto kompiuterio parodymai beveik nesiskiria nuo realių kuro sąnaudų, tačiau dyzelinio auto skydelyje dažnai rodoma juntamai mažiau negu įpilama degalinėje. Paklaidos siekia nuo 0,3 iki 1,5l. Kai kurie automobiliai rodo didesnį nuvažiuotą atstumą, tokiu atveju netgi skaičiuojant kuro sąnaudas pagal realų įpiltą kuro kiekį jos vis tiek gausis mažesnės nei faktinės.
Kodėl automobilių gamintojai tokiais būdais bando apgauti vairuotojus - reikia klausti jų pačių.
Reikia suprasti, kad svarbu yra ne įpiltas kuro kiekis, o pinigai išleidžiami jam. Juk 11l dujų yra gerokai pigiau nei 7l dyzelio.
Tas pats galioja ir elektromobiliams: dauguma EV savininkų klaidingai skaičiuoja sąnaudas pagal rodomą kWh/100km skydelyje daugindami jį iš elektros tarifo stotelėje ir giriasi neva važiuoja už 5€/100km ar net pigiau. Tačiau paskaičiavus realiai sumokėtus pinigus už krovimą ir nuvažiuotą atstumą skaičiai gaunasi visai kitokie. Taip yra dėl elektros nuostolių kraunant bateriją, vėliau tą energiją iš jos panaudojant. Pvz., savo eiga iš Vokietijos parvaryto Hyundai Ioniq 5 vidutinės sąnaudos gavosi 17€/100km, kas yra brangiau nei bet kurio tokio dydžio VDV auto. Šiuo metu elektros kaina mažesnė, bet vistiek keliauti su EV labai brangu, ypač užsienyje.
Automobilius pagal išlaidas kurui galima suskirstyti taip:
1. (pigiausias) EV kraunant nemokamose stotelėse ir namie.
2. Hibridas benzinas/elektra/dujos.
3. Benzinas/dujos LPG.
4. Hibridas benzinas/elektra.
5. CNG dujos.
6. Dyzelinas.
7. Benzinas.
8. (brangiausias) EV kraunant mokamose stotelėse.
Žinoma šis reitingas neapima eksploatacijos kainos ir konkrečių važiavimo sąlygų, važiuojant vien mieste ar vien autostradose sąrašas atrodytų kitaip, perkant labai mažą ar labai didelį automobilį taip pat.
Renkantis kuro rūšį pradžiai reikia išnagrinėti norimą modelį, kuris gali turėti nepatikimus, sudėtingai ir brangiai remontuojamus tiek dyzelinius tiek ir benzininius variklius. Pvz., beveik visi Peugeot/Citroen nuo 2008m. iš benzininių variantų turi tik du nepatikimus 1.6 variklius, į vieną kurių net nesideda dujų įranga, tuo tarpu jų 2.0hdi tarp kitų dyzelių skaitosi patikimi ir pakankamai ekonomiški, didesni Peugeot modeliai turi geresnę garso izoliaciją, todėl nesigirdi dyzelinio variklio triukšmo. Taigi šiuo atveju būtų protinga rinktis dyzelį, bet čia labiau išimtis patvirtinanti taisyklę. Lyginant japoniškus automobilius, nors jų dyzeliniai varikliai nėra ypatingai blogi, tačiau jų benzininiai varikliai vieni patikimiausių, net neturi tų potencialiai gendančių mazgų, kuriuos turi dyzelis, o kuro sąnaudos skiriasi nedaug.
Lyginant mažus automobilius imti dyzelinį neapsimoka, nes dėl mažo svorio kuro sąnaudos nuo benzino skirsis labai nežymiai, o su dyzeliu gausite nemalonų važiavimą ir papildomas išlaidas.
Lyginant didesnius automobilius sąnaudų skirtumas tarp dyzelio ir benzino jau tampa didesnis, tačiau vistiek dažniausiai pigiau važiuoti dujomis.
Kitas svarbus dalykas palyginimui - tai automobilių būklė ir pardavimo rinka.
Vakarų Europos valstybėse iš kurių atkeliauja automobiliai į mūsų rinką yra nustatyti mokesčiai, kurie dyzeliniams automobiliams yra gerokai didesni nei benzininiams. Todėl dyzelinius automobilius renkasi tik tie vairuotojai, kurie važinėja daug. Jeigu žmogus važinėja mažai, pvz., tik savaitgaliais, jis nusipirks benzininį automobilį, nes dyzelis jam neatsipirks. Viso to pasekoje gaunasi, kad dyzeliniai automobiliai būna daug daugiau nuvažinėti negu benzininiai ir kuo modelis senesnis - tuo labiau jaučiasi skirtumas. Benzininį automobilį galima rasti net ir 15m. senumo apynaujės būklės, mažai važinėtą. Tuo tarpu beveik visi tokio amžiaus dyzeliniai auto jau būna gerokai "pavargę". Užsienio rinkoje galima rasti ir "šviežios" būklės dyzelinius automobilius, tačiau jų kaina bus žymiai didesnė.
Bene svarbiausias dalykas palyginimui tai važiavimo sąlygos ir atstumai. Važiuojant vien mieste per kamščius neverta imti dyzelio, nes jis ilgai šils, greičiau dils, o kuro sąnaudos bus nemažos. Miestų kamščiams labiausiai tinka hibridas, EV ar bent jau benzinas. Tuo tarpu važiuojant ilgus atstumus autostradose dideliais greičiais (160km/h ir daugiau) dyzelis kaip tik tinka, nes kuro sąnaudos padidėja nedaug, važiuojant nebesigirdi variklio ir jo vibracijų, rėčiau reikia piltis, dyzelio yra kiekvienoje degalinėje. Nors pagal dabartines kuro kainas dažniausiai vistiek pigiau važiuoti dujomis, priklausomai nuo šalies į kurią važiuojama.
Išvados
Nors dažniausiai ekonomijoje laimi benzinas/dujos, tačiau nėra vienareikšmiško atsakymo kokia kuro rūšis geresnė ar ekonomiškesnė. Viskas priklauso nuo konkretaus automobilio modelio ir jo variklių gamos. Taip pat pasirinkimas priklauso nuo jūsų poreikių, ar jums svarbiausia kuo pigiau nuvažiuoti iš taško A į tašką B ar norite jausti malonumą vairuojant. Kokio dydžio ir klasės automobilis perkamas, kokiais atstumais, kiek daug ir kur planuojate važinėti. Šiuo metu šokinėjant kuro kainoms ir didėjant automobilių remonto kaštams pasirinkimo svertas krypsta tai į vieną tai į kitą pusę. Todėl neskubėkite, nepasiduokite mitams ir stereotipams, o susidėliokite savo prioritetus ir tiesiog skaičiuotuvu pasiskaičiuokite realias sąnaudas pinigais.
Arba tiesiog nieko neklausykite ir pirkite tai kas patinka.
Arba tiesiog nieko neklausykite ir pirkite tai kas patinka.