Paplitę klaidingi mitai apie naudotų automobilių rinką:
- Vakarų Europoje remontas labai brangus, dėl to net mažiausius gedimus turintys automobiliai atiduodami pusvelčiui.
Jeigu žmogui neapsimoka taisyti automobilio, jis jį iškeičia į sveiką, arba parduoda Handleriams (automobilių perpardavinėtojams), kurių daugelis turi savo dirbtuves, todėl be didelių išlaidų pašalina gedimus ir pastato automobilį pardavimui. Jeigu automobilis turi labai daug defektu, arba kėbulas stipriai daužtas, tai tokius automobilius susirenka "auksarankiai" eksportuotojai, nemaža dalis lietuvių. - Jeigu automobilis ant tralo - reiškia jis ką tik atvežtas iš užsienio.
Dažniausiai tralas pirmiausia atveža automobilius į servisus, kuriuose juos paruošia pardavimui, sutvarko daužtus, suvirina iš gabalų, perdažo, išima vertingas dalis, atsuka ridą ir t.t. Tada juos atgal užkrauna ant autovežio ir veža į turgų kaip geros būklės, ką tik atvežtus. Kartais ilgą laiką turguje stovinčius automobilius užkrauna ant tralo, kad pagreitinti jų pardavimą. Ant autovežių pasitaiko ir Lietuvoje jau įregistruotų automobilių.
- Vakarų Europoje automobiliai brangesni, nei Lietuvoje.
Iš to išeitų, kad mūsų pardavėjai užsiima labdara - perka užsienyje brangiau, atveža, sutvarko ir parduoda pigiau?
Taip gali pasirodyti lyginant skelbimus internete, nes užsienyje vidutinė automobilių būklė žymiai geresnė ir pardavėjai skelbimuose retai meluoja dėl akivaizdžių gedimų, kaip tai daroma pas mus. Tuo tarpu Lietuvoje pilna parduodamų net dalims netinkančių sulipdytų kledarų, kurie skelbimuose aprašomi kaip idealios būklės ir savo maža kaina iškreipia automobilių rinką. Lyginant vienodos būklės automobilius - Lietuvoje jie vienareikšmiškai brangesni, kitaip visos mašinos butų vežamos iš Lietuvos, o ne į ją. - Užsienio valstybėse yra slaptų vietų, kuriose automobiliai žymiai pigesni, bet apie jas žino tik patyrę perpardavėjai.
Kokia prasmė pardavėjui slėpti automobilį kažkokiam užkampyje, jeigu įdėjęs skelbimą jis jį parduos daug greičiau? Pardavėjo tikslas parduoti, o šiais laikais be interneto tai beveik neįmanoma. Kita situacija su blogos būklės probleminiais automobiliais skirtais eksportui - internete jų dažniausiai neskelbia, jie stovi aikštelėse kol jų neišsiveža eksportuotojai. Bet tokio automobilio pirkėjui labai nepasiseks. - Automobilio rida yra svarbiausias parametras renkantis automobilį, nes ji nusako jo būklę ir likusį resursą.
Visiškas absurdas. Net jeigu laikytumėm, kad atsuktų ridų nebūna, tai vistiek automobilio būklė priklauso nuo eksploatacijos sąlygų. Automobilis su 500 000km rida važinėjęs vien užmiesty, nedrožtas šaltas, visada prižiūrimas laiku ir tik kokybiškom medžiagom bus geresnės būklės nei toks pats nuvažiavęs 100 000km vien mieste trumpais atstumais ir neprižiūrėtas. O perkant automobilį Lietuvoje jūs niekada nežinosite jo ridos, skaičiai užrašyti ant skydelio visiškai nieko nereiškia, kokią ridą sugalvojo pardavėjas - tokią ir padarė. Servisų knygutės ir kiti popieriai štampuojami turgaus kioskuose už ~20€. Todėl perkant automobilį reikia žiūrėti į jo realią būklę, o ne odometro parodymus. Žiūrint įvairius to maties modelio variantus, už tą pačią kainą kuo didesnė rida - tuo geresnė būklė. Norint ir mažos ridos ir geros būklės reikia mokėti gerokai daugiau. - Automobiliai parduodami prie vandenyno bus labiau paveikti korozijos dėl drėgno klimato.
Iš vienos pusės taip, tačiau iš kitos pusės vietovėse su jūriniu klimatu iškrenta daug mažiau sniego, dėl to ant kelių barstoma mažiau druskos, dėl kurios pagrinde ir rūdija kėbulai. Taigi galima teigti, kad tiek drėgname tiek sausame klimate automobiliai rūdija panašiai. Taip pat nėra prasmės kreipti dėmesio į regioną, kadangi parduodamas automobilis pas pardavėją gali būti atvežtas iš priešingos šalies pusės. - Vokietis geros mašinos niekada neparduos.
Deja, realybėje viskas atvirkščiai. Vokietis gali parduoti gerą mašiną jeigu jam baigėsi lizingas, garantija, darbovietė davė darbinį auto, pagausėjo šeima ar tiesiog norisi atsinaujinti. Taip pat dažna pardavimo priežastis - artėjantis didysis aptarnavimas, kai reikia keisti pagr. diržą, stabdžius, padangas ir t.t. Vokietijoje tokie darbai gali kainuoti kelis tūkstančius, tuo tarpu Lietuvoje vos kelis šimtus.
Geros mašinos niekada neparduos lietuvis. Juk visi sako "gera mašina, kam ją pardavinėti", "pradės byrėti tada parduosiu" ir pan. Atvažiavus į servisą ar detalių parduotuvę visada klausia "mašina sau ar pardavimui?". O jeigu prireikia parduoti iš tikro geros būklės automobilį, tai pirmiausia jis būna pasiūlomas draugams ir pažįstamiems. - Online patikrinimai pagal VIN mato visą automobilio istoriją.
Būtų puiku jei tai būtų tiesa, deja taip tikrai nėra. VIN patikrinimai internetu mato tik ~10% automobilio istorijos, iš kai kurių valstybių nemato visiškai nieko. Pasitaiko ir klaidingų bei netikslių įrašų. Pats pagalvokite: jeigu pvz., jūs su savo automobiliu nuslydote nuo kelio į griovį, į draudimą nesikreipėte, suremontavote pats - kaip online patikra gali tokį dalyką sužinoti? Arba jeigu jūs prieš kiekvieną techninę apžiūrą atsuksite ridą arba pastatysite odometro blokatorių, kad važiuojant rida nedidėtų? Tuo tarpu online patikrinimus siūlančios įmonės klaidina klientus tokiais pasakymais kaip "automobilis nedaužtas", "rida tikra" ir pan. Online patikrinimas tai labiau pramoginis, o ne naudingas turinys, jis gali būti naudojamas tik kaip papildomas patikrinimas, bet jokiais būdais ne pagrindinis ar vienintelis.